Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Iš kur gavome žodį Velykos?

Žodis Velykos į mūsų vartoseną pateko iš baltarusių. Pirmuosiuose mūsų raštuose daugiausia buvo vartota vienaskaitinė forma velyka. Kilo ji iš baltarusių kalbos būdvardžio velikij „didžiulis, didysis“. Šios šventės pavadinimas baltarusių kalboje buvo velikij denj, pažodžiui „didžioji diena“.
Marcelijaus Martinaičio margučiai
Marcelijaus Martinaičio margučiai / Lukas Balandis / BNS nuotr.
Temos: 1 Velykos

Kaimynai latviai šią šventę vadina lieldienas. Nors atrodo, kad tai visai skirtingas pavadinimas, nei mūsų Velykos, taip nėra – latviai, pasiskolinę iš slavų, pavadinimą pažodžiui išsivertė: latvių liels „didelis“ ir diena „diena“.

Germanų kalbose, plg. anglų Easter, vokiečių Ostern, vartojamas Velykų pavadinimas kilęs iš pagoniškos pavasario šventės. Germanų *Austrō, matyt, buvęs deivės vardas, tos pačios kilmės kaip ir mūsų aušra. Rusų pascha „Velykos“ kilo iš graikų pascha, kuris yra hebrajiškos kilmės.

Beje, žodis Velykos – 1-osios kirčiuotės, todėl, kitaip nei per Kalėdàs, reikia kirčiuoti per Velýkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius