Pasak SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šeimos finansų ekspertų, 2013 metais Baltijos šalių gyventojai šiek tiek atlaisvino suveržtus diržus ir drąsiau savo pajamas leido kasdieniam vartojimui bei skyrė investicijoms. Palyginti su ankstesniais metais, pernai visose trijose šalyse gyventojai daugiau investavo į nekilnojamąjį turtą.
Namų ūkių turto augimas:
Mažėjo juodos dienos baimė
Ekspertai aiškina, kad lėtesnį negu 2012 metais namų ūkių finansinio turto augimą Lietuvoje ir Estijoje lėmė geresni namų ūkių lūkesčiai. „Baltijos šalyse pernai vyravo gana optimistinės nuotaikos, dėl didėjančio vidutinio darbo užmokesčio ir mažėjančio nedarbo Lietuvoje ir Estijoje praėjusiais metais namų ūkių pajamos augo labiau negu 2012 metais. Gerėjant ekonominei padėčiai gyventojai vis mažiau baiminosi juodos dienos, tad vis mažiau buvo linkę jai taupyti ir vis daugiau lėšų skyrė kasdieniam vartojimui ar investicijoms“, – sako SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Finansų ekspertai teigia, kad Latvijoje didesnį namų ūkio finansinio turto augimą negu kitose Baltijos šalyse lėmė euro laukimo nuotaikos. Latvijos gyventojai, norėdami patogiau pakeisti valiutą, savo santaupas, iki tol laikytas grynaisiais pinigais, iš anksto perkėlė į finansų institucijas.
Sukauptas turtas perskirstomas
2013 metais šiek tiek kito ir finansinio turto struktūra. Mažėjo terminuotųjų indėlių populiarumas, o Latvijos ir Lietuvos gyventojai, palyginti su 2012 metais, sumokėjo daugiau gyvybės draudimo ir savanoriško pensijų draudimo įmokų, visose šalyse įsigyta daugiau nekilnojamojo turto.
„Terminuotieji indėliai jau nebėra labiausiai paplitusi taupymo priemonė, ypač kalbant apie naujas atidedamas santaupas, ir viena pagrindinių to priežasčių – mažos palūkanos. Gyventojai neskuba gauto atlygio pervesti į terminuotųjų indėlių sąskaitas, o pasibaigus terminuotųjų indėlių sutartims, naujų nebesudaro. Visgi tai nereiškia, kad namų ūkiai ima leisti sukauptas santaupas – jie tiesiog šį turtą perskirsto“, – sako J. Varanauskienė.
Pasak ekspertės, gyventojai vis dažniau investuoja į nekilnojamąjį turtą, nes mano, kad tai yra galimybė apsisaugoti nuo infliacijos. „Nekilnojamasis turtas įsigyjamas ne tik norint gauti investicijų grąžos. Šios rūšies nuosavybė didina gyventojų patiriamą saugumo jausmą, nekilnojamuoju turtu galima įvairiai disponuoti – jame gyventi patiems ar nuomoti kitiems. Teoriškai sunkiai paaiškinama, bet namų ūkių elgsenos tyrimų duomenys liudija, kad gyventojai, kuriems paprastai nesiseka taupyti, susiima ir randa galimybių, pasiėmę būsto paskolas, mokėti paskolos įmokas“, – teigia SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė.
Finansinis turtas didės lėtai, nors pajamos augs
SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šeimos finansų ekspertų teigimu, jei ekonominė situacija smarkiai nesikeis, namų ūkių finansinis turtas augs lėčiau ir šiemet.
Prognozuojama, kad visose Baltijos šalyse didės vidutinis darbo užmokestis, o Lietuvoje ir Latvijoje mažės ir nedarbas. Augantis atlygis darys teigiamą įtaką antros pakopos pensijų fondų kaupiamajai vertei, kadangi jų įmokos priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio.
Lietuvoje, kaip 2010 metais Estijoje ir pernai Latvijoje, taip pat laukiamas spartesnis finansinio turto augimas, susijęs su euro įvedimu: šių šalių patirtis parodė, kad grynaisiais pinigais laikytos santaupos buvo atneštos į finansų institucijas.
