Kasacinis Teismas konstatavo, jog atsakovas nesiėmė tinkamų priemonių iki galo pašalinti iš produktotiekio į gruntą ir vandenį išsiliejusio dyzelino likučių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai įpareigojo atsakovą atlyginti aplinkai padarytą žalą ir jos dydį apskaičiavo teisingai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė akcinės bendrovės „Orlen“ prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti patikrinti Aplinkos apsaugos įstatymo atitiktį Konstitucijai. Bylą nagrinėjusi Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas jau yra atmetęs analogišką Seimo narių grupės prašymą, kuriame buvo išdėstyti tie patys argumentai.
Dyzelinas išsiliejo dėl nelegalaus prisijungimo prie vamzdyno
Atsakovas ėmėsi vykdyti avarijos padarinių likvidavimo darbus, kurie turėjo būti baigti 2009 m. spalio mėn., tačiau, Aplinkos ministerijos teigimu, grunto valymo darbai nuo dyzelino Šaltojos upės slėnyje–pelkėje nebuvo įvykdyti.
Dėl nelegalaus prisijungimo prie bendrovės „Orlen“ eksploatuojamo naftos produkto vamzdyno „Polockas–Venspilis“, Rokiškio rajone, Pakapynės kaime, į pelkę išsiliejo dyzelinas, buvo užteršti Šaltojos ir Vyžuonos upeliai bei jų slėniai, kurie priskirti prie paukščių apsaugai svarbių saugomų ,,Natura 2000“ teritorijų.
Atsakovas ėmėsi vykdyti avarijos padarinių likvidavimo darbus, kurie turėjo būti baigti 2009 m. spalio mėn., tačiau, Aplinkos ministerijos teigimu, grunto valymo darbai nuo dyzelino Šaltojos upės slėnyje–pelkėje nebuvo įvykdyti. Atlikus ekogeologinius tyrimus nustatyta, kad avarijos vietos grunte buvo 32 tonos naftos produktų, dėl to buvo užteršti vandens telkiniai, žemės paviršius ir gilesni jos sluoksniai, rasti negyvi gyvūnai.
