MRO parsiųstuose kadruose matyti Marso kalvų šlaitus vagojančios, ilgus pirštus primenančios kraštovaizdžio struktūros. Ekspertai kol kas neskuba daryti skambių išvadų, tačiau yra linkę manyti, kad šias vagas galėjo išgraužti mineralai, ir jie to nebūtų pajėgę padaryti be tekančio skysčio.
„Kai temperatūra kai kuriuose Marso regionuose pakyla, šlaitais nusidriekia tamsios, pirštus primenančios žymės“, – dėstoma NASA pranešime spaudai.
Jei pasitvirtintų spėjimai, kad Marse dabar yra skysto, tekančio vandens (kad ir labai sūraus), tai būtų sensacingas atradimas, turėsiantis įtakos visą dabartinių Marso klimato pokyčių sampratai.
Pastebėtosios struktūros siejamos su sezoniniais tuose pačiuose šlaituose stebimais geležies mineralų pokyčiais ir Raudonosios planetos paviršiaus temperatūros pokyčiais. Tai perša mintį, kad Marso šlaitais šiltuoju metų sezonu teka skystas vanduo, prisotintas įvairių cheminių junginių (pvz., geležies sulfato), kurie tirpalui suteikia neužšąlančio skysčio savybių, ir jis gali tekėti net ir Marso speige. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad gali egzistuoti ir kitokie pastebėtų paviršiaus struktūrų atsiradimo paaiškinimai.
„Kol kas negalime skelbti sensacijos, kad Marse rasta skysto vandens, tačiau nelabai įsivaizduojame, kaip tos vagelės gali atsirasti be skysto vandens“, – pasakoja tyrimo rezultatus pristatančių straipsnių bendraautoris, Džordžijos technologijų instituto (Atlanta, JAV) baigiamojo kurso studentas Lujendras Ojhas. Vagas Marso šlaituose jis pastebėjo dar prieš trejus metus, studijuodamas NASA zondo MRO darytas Marso paviršiaus fotografijas.
Studentas ir jo tyrimams vadovavęs minėto instituto profesorius Jamesas Wray'us įdėmiai išžvalgė 13 Marso paviršiaus teritorijų, kuriose MRO užfiksavo šlaitais vagojančias struktūras. Tyrimo autoriai daugelyje stebėtų vietų rado aiškių ir pasikartojančių spektrinių geležies mineralų požymių.
„Spektriniai mineralų požymiai varijuoja priklausomai nuo to, kokiu metų laiku fotografuotas paviršius, – atkreipia dėmesį tyrėjai, kurių tyrimo rezultatai pristatomi žurnale „Geophysical Research Letters“. – Požymiai ryškesni šiltuoju metų periodu ir blyškesni vėsiuoju.“
Labiausiai tikėtina hipotezė – tokias vagas paliko arti Marso paviršiaus susidarančios požeminės vandens srovės, kurios neužšąla dėl didžiulės jose esančios druskų koncentracijos.
„Jei pasitvirtintų spėjimai, kad Marse dabar yra skysto, tekančio vandens (kad ir labai sūraus), tai būtų sensacingas atradimas, turėsiantis įtakos visą dabartinių Marso klimato pokyčių sampratai ir galimai indikuosiantis gyvybės egzistavimui tinkamas sąlygas Marso grunte“, – pripažino MRO projekto tyrėjas, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkas Richardas Zurekas.
Tai – ne pirmas NASA zondo MRO vertingas kadras. Pastaruoju metu žiniasklaidoje skelbiama vis daugiau šio kosminio aparato nuopelnų. Prieš keletą dienų pasaulis sužinojo apie MRO pastebėtą didžiulį, naują (vos keliasdešimties mėnesių senumo) kraterio atradimą Marse.
