Tokie įrodymai buvo renkami nuolat, tačiau įtikinamų įrodymų apie Marse egzistavusį vandenyną rasta nebuvo.
Visai neseniai geologė Lorena Moscardelli iš Teksaso universiteto pateikė logišką paaiškinimą, kad milžiniškas vandenynas Marse iš tiesų galėjo egzistuoti.
Povandeninės nuošliaužos gali gabenti didelius akmenis – kartais tokius didelius kaip namai, – kartais ir šimtus kilometrų į giliavandenius Žemės vandenynus.
Didelę dalį Marso šiaurės lygumų yra užkloję buldozerio dydžio akmenys. Remdamasi analogiškų riedulių buvimo vieta Žemėje, mokslininkė pateikia spėjimus, kad milžiniški rieduliai Marse atsirado povandeninių nuošliaužų dėka.
Riedulius užfiksavo kamera HiRISE jau gerokai seniau ir L. Moscardelli nepateikė naujos informacijos apie jų kilmę, tačiau pateikia naujas interpretacijas.
Praeityje mokslininkai manė, kad vandenyno nuosėdos yra smulkios, plūduriuoja vandenyje ir ant jūros dugno nusėda kaip lietus. Tačiau tai nėra vienintelis galimas scenarijus.
„Mes žinome, kad povandeninės nuošliaužos gali gabenti didelius akmenis – kartais tokius didelius kaip namai, – kartais ir šimtus kilometrų į giliavandenius Žemės vandenynus“, – sako ji.
Savo tyrime mokslininkė remiasi keletu panašių Žemėje įvykusių atvejų Pensilvanijoje, Argentinoje ar Brazilijoje. Ji netgi teigia, kad šie povandeniniai reiškiniai gali paveikti labai dideles zonas, kaip masyvi nuošliauža, užėmusi tūkstančius kvadratinių kilometrų Barenso jūroje.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad rieduliai Marso lygumose galėjo atsirasti dėl meteoritų. Tačiau L. Moscardelli ši teorija neįtikina.
„Tokiu būdu rieduliai galėjo atsirasti nedidelėje teritorijoje. Tačiau kaip paaiškinti riedulių, kurie užima tūkstančius kvadratinių kilometrų, atsiradimą, o aplinkui esantys krateriai yra net nepaliesti? Tai galima paaiškinti tik nuošliaužų judėjimu“, – sako L.Moscardelli.
