Galiausiai bus atrinkti tik 24 dalyviai, kuriuos planuojama pasiųsti į Raudonąją planetą šešiais kosminiais laivais nuo 2024 metų, nurodė Nyderlanduose įsikūrusi pelno nesiekianti organizacija „Mars One“, planuojanti šią drąsią misiją.
Tačiau labiausiai diskutuojama dėl to, kad būsimieji Marso kolonistai turėtų sutikti su sąlyga, jog skrydis bus tik į vieną pusę.
Kelionė į Marsą, kuris net ir labiausiai priartėjęs prie Žemės būna maždaug už 55 mln. kilometrų nuo mūsų planetos, truktų apie šešis mėnesius, o parskraidinti žmones atgal šiam projektui būtų pernelyg brangu.
„Mars One“ nurodė, kad 1 058 potencialiems emigrantams į Marsą iš 140 šalių gruodžio 30-ąją buvo pranešta, kad jie yra laimingieji, atitinkantys tarpplanetiniams pionieriams iškeltus kriterijus. Be kita ko, pretendentai turėjo pasižymėti „nepalenkiama dvasia“, „racionalumu“, „humoro jausmu“, nesirgti ir nevartoti narkotikų, taip pat mokėti anglų kalbą.
„Iššūkis buvo iš 200 tūkst. pateikusiųjų paraiškas atrinkti fiziškai ir psichiškai tinkamus tapti žmonijos ambasadoriais Marse ir atskirti juos nuo tų, kurie šią misiją vertina akivaizdžiai mažiau rimtai. Pora pateikusiųjų paraiškas savo vaizdo įrašuose netgi nusifilmavo nuogi“, – sakė vienas iš „Mars One“ įkūrėjų Basas Landsdorpas.
Šios organizacijos vyriausiasis medikas Norbertas Kraftas sakė, kad dabar kandidatai bus pakviesti dalyvauti „varginančiose simuliacijose, daugeliu atvejų – kartu su komanda, siekiant patikrinti (jų) fizinius ir emocinius gebėjimus“ per ateinančius dvejus metus.
Kandidatų skaičius bus pradėtas mažinti per kelis etapus, pradedant nuo šių metų. „Mars One“ nurodė, kad šiuo metu vyksta derybos su žiniasklaidos bendrovėmis dėl teisės organizuoti televizijos realybės šou.
Organizatoriai praeitą mėnesį paskelbė pasirašę 250 tūkst. dolerių (apie 629 tūkst. litų) vertės sutartį su JAV bendrove „Lockheed Martin Space Systems“, pagal kurią turėtų būti sukurtas nusileidimo modulio prototipas, kurį planuojama išbandyti be įgulos 2018 metais.
Tikimasi, kad ta misija padės pritraukti daugiau rėmėjų ir partnerių, kurie prisidėtų finansuojant 6 mlrd. dolerių (15 mlrd. litų) vertės projektą, siekiant nuskraidinti į Marsą autonominius gyvenamuosius modulius.
Raktu į šio užmojo sėkmę laikomas interaktyvus televizijos realybės šou, kurio žiūrovai galėtų spręsti, kurie kandidatai tinkami dalyvauti skrydyje į Raudonąją planetą be galimybės grįžti, o kuriems derėtų likti Žemėje.
Televizijos kameros taip pat stebėtų kolonistų gyvenimą Marse, kai „naujosios didvyrių kartos“ atstovai vykdytų eksperimentus ir mėgintų kurti ilgą bei laimingą gyvenimą kabinose su oro šliuzais, patys augindamiesi maistą, toli nuo gimtosios planetos – naujoje buveinėje, kurios atmosfera reta ir netinkama kvėpuoti, o vidutinė temperatūra žemesnė negu nulis laipsnių Celsijaus.
Projekto organizatoriai savo planus ketina įgyvendinti taip pat kliaudamiesi visuomenės paaukotomis lėšomis, kurios daugiausiai renkamos internetu.
Tarp „Mars One“ šalininkų esama garsių veikėjų, tarp jų 1999-ųjų fizikos Nobelio premijos laureatas olandas Gerardus 't Hooftas.
Tačiau taip pat esama daug skeptikų.
JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) vyriausiasis inžinierius praeitą balandį pareiškė, kad komercinis Marso kolonizacijos projektas yra „toli už to, ką esame pajėgūs padaryti mūsų dienomis, ribų“. NASA prognozuoja, kad pasiųsti astronautus į Raudonąją planetą bus įmanoma ne anksčiau negu po poros dešimtmečių.
Iki šiol nepilotuojamas misijas į Marsą yra surengusi tik NASA, Sovietų Sąjunga ir Europos kosmoso agentūra (ESA), o daugiau nei pusė tų skrydžių buvo nesėkmingi. Kol kas tik NASA yra pavykę nutupdyti kibernetinius zondus ant planetos paviršiaus.
Kinijos zondas, paleistas 2011 metais, sudegė grįždamas į Žemės atmosferą beveik prieš dvejus metus. Indija gruodžio 1-ąją paleido Marso orbitinį zondą, kuris turėtų pasiekti kaimyninę planetą šių metų rugsėjį.
