Mokslininkai, išnagrinėję tamsias dėmes Marso paviršiuje, nusprendė, kad jos greičiausiai atsirado dėl tekančio sūraus vandens.
„Kai pakyla temperatūra, Marso šlaitais galimai teka sūrus vanduo", – sakė Arizona-Tucson universiteto tyrėjas Alfredas McEwenas.
Tamsias dėmes nufotografavo aukštos raiškios MRA („Mars Reconnaissance Orbiter“) zondo kamera. Vasarą dėmės netoli planetos pusiaujo buvo stebimos jau kelis metus.
Anksčiau manyta, jog planetos regionas, kuriame galimai teka vanduo, yra sausas ir jame nėra vandens jokiais pavidalais.
Kol kas net penkios, manoma, vandens tekėjimo vietos užfiksuotos Marineriniame slėnyje – vienoje didžiausių kanjonų sistemų visoje Saulės sistemoje.
Mokslininkai taip pat atskleidė, kad asteroidų ir kometų palikti krateriai atidengė vietas, kuriuose po uolienomis yra ledo. Tokių kraterių Marse jau atrasta net 10.
Tyrimas publikuotas internetiniame žurnale „Nature Geoscience“.
„Kai pakyla temperatūra, Marso šlaitais galimai teka sūrus vanduo", – sakė Arizona-Tucson universiteto tyrėjas Alfredas McEwenas.
Tamsias dėmes nufotografavo aukštos raiškios MRA („Mars Reconnaissance Orbiter“) zondo kamera. Vasarą dėmės netoli planetos pusiaujo buvo stebimos jau kelis metus.
Anksčiau manyta, jog planetos regionas, kuriame galimai teka vanduo, yra sausas ir jame nėra vandens jokiais pavidalais.
Kol kas net penkios, manoma, vandens tekėjimo vietos užfiksuotos Marineriniame slėnyje – vienoje didžiausių kanjonų sistemų visoje Saulės sistemoje.
Mokslininkai taip pat atskleidė, kad asteroidų ir kometų palikti krateriai atidengė vietas, kuriuose po uolienomis yra ledo. Tokių kraterių Marse jau atrasta net 10.
Tyrimas publikuotas internetiniame žurnale „Nature Geoscience“.
