Laikomas vienu geriausių ispanų kalba rašiusių rašytojų G.G.Marqeuzas balandžio 3 dieną pateko į ligoninę. Oficialiai priežasčių neskelbta, bet vietos spauda rašė, kad jis sirgo plaučių uždegimu.
87-erių Nobelio premijos laureato šeima tuomet prašė neskelbti detalių apie jo sveikatos būklę.
1967 metais išleistas romanas „Šimtas metų vienatvės“ laikomas vienu svarbiausiu kūrinių Lotynų Amerikos literatūros istorijoje
G.G.Marqeuzas daug metų gyveno Meksike. 1999 metais jam buvo aptiktas auglys, tačiau rašytojas ligą įveikė. Prieš kelerius metus vėl pasklido kalbos, kad jo sveikata prastėja, tačiau oficialiai apie tai nebuvo pranešama. Vis dėlto pastaraisiais metais G.G.Marquezas viešumoje pasirodydavo itin retai.
Jo 1967 metais išleistas romanas „Šimtas metų vienatvės“ laikomas vienu svarbiausiu kūrinių Lotynų Amerikos literatūros istorijoje. Jis buvo išverstas į 25 kalbas, parduota 50 mln, jos kopijų, ji smarkiai prisidėjo prie magiškojo realizmo literatūroje bangos išpopuliarėjimo.
Šis ir kiti G.G.Marqeuzo kūriniai dešimtims milijonų skaitytojų atvėrė Lotynų Amerikos aistrą, prietarus, smurtą ir nelygybę, rašo „The Telegraph“. Jo melancholiški, tačiau kartu ir spalvingi darbai yra geriausi parduodama literatūra ispanų kalba po Biblijos.
G.G.Marqeuzas buvo geriausiai žinomas magiškojo realizmo, kuriame susipindavo kasdienybė su fantastiniais elementais, atstovas.
„Šimtas metų vienatvės“ buvo pirmoji novelė, kurioje Lotynų Amerikiečiai atpažino savo, atpažino tai, kas jiems būdinga, kurioje buvo šlovinama jų aistra, energija, dvasingumas ir prietarai“, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė biografas Geraldas Martinas.
Kai G.G.Marqeuzas atsiėmė Nobelio literatūros premiją 1982 metais, jis Lotynų Ameriką apibūdino kaip nepasotinamo kūrybingumo šaltinį, kuriame gausu ir nevilties, ir grožio
Kai G.G.Marqeuzas atsiėmė Nobelio literatūros premiją 1982 metais, jis Lotynų Ameriką apibūdino kaip nepasotinamo kūrybingumo šaltinį, kuriame gausu ir nevilties, ir grožio. „Tik sėkmės dėka išsiskyrė šis klaidžiojanis ir nostalgiškas kolumbietis“, – apie save sakė rašytojas.
Kartu su rašytojais Normanu Maileriu ir Tomu Wolfe'u G.G.Marqeuzas tapo Naujosios Žurnalistikos pradininkais. „Esu žurnalistas ir visada juo būsiu“, - kartą yra sakęs jis. Jo įspūdingos istorijos užburdavo laikraščių skaitytojus. Bene labiausiai žinomas yra jo straipsnis apie jūreivį, gelbėjimo valtyje jūroje praleidusį 10 dienų.
Kontraversiškai buvo vertinama rašytojo draugystė su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu, apie kurį jis taip pat rašydavo straipsnius. G.G.Marqeuzas skaitytojams pateikdavo tekstus ir apie Pablo Escobaro vadovaujamus prekeivius kokainu. 1994 metais jis įkūrė Naujosios Žurnalistikos fondą, kuris rengė mokymus ir konkursus tam, kad būtų pakeltas Lotynų Amerikos žiniasklaidos lygis.