Netoli Seulo, prie Šiaurės Korėjos sienos, šiandien baigiasi savaitės pratybos, kurias Pietų Korėja kasmet rengia su Jungtinėmis Valstijomis, pagrindine savo saugumo partnere. Apie 30 tūkstančių Jungtinių Valstijų karių dislokuota pusiasalyje – Korėjos karas 1953 metais baigėsi tik paliaubomis, bet ne taikos sutartimi.
Tačiau įtampa pasibaigus pratyboms pietuose vargu ar nuslūgs: kasmet Šiaurės Korėja pasitinka šiuos mokymus grasinimais, o penktadienį, pasak neįvardijamų Seulo šaltinių, gali surengti savąsias pratybas, nes netoli Pchenhano sutelkė artileriją ir raketų pajėgas. Šiaurės Korėjos artilerija gali pasiekti Pietų Korėjos sostinę ir, manoma, per kelias valandas rimtai ją apgriauti.
Tarsi kasmetinis ritualas, Šiaurės Korėjos įkūrėjo Kim Ir Seno gimtadienis sutampa su padėties paaštrėjimu, nes pietuose rengiamus mokymus šiaurė visad vadina pasirengimu invazijai. Senelio mauzoliejų aplankęs Kim Čen Unas viešai įsipareigojo likti ištikimas dinastijos idealams.
Prieš kelias savaites Pietų Korėjoje sudužo primityvus nepilotuojamas lėktuvėlis iš šiaurės, be to, Pchenjanas kovo 26-ąją išbandė dvi vidutinio nuotolio balistines raketas, galinčias pasiekti Japoniją. Tai buvo pirmas toks bandymas per ketverius metus, o sulaukusi kritikos iš Jungtinių Tautų Saugumo tarybos, Šiaurės Korėja paskelbė, kad neatmeta galimybės surengti naujo tipo branduolinį bandymą.
Ką daryti, Vašingtone tariasi Kinijos diplomatijos atstovas Šiaurės Korėjos reikalams su Jungtinių Valstijų kolega. Šios šalys, kartu su Japonija ir Rusija, ilgai mėgino susiderėti su Pchenjanu dėl branduolinės programos atsisakymo, kol šis sužlugdė derybas 2008-aisiais.
Šiaurės Korėjai neatsisakant branduolinės programos, ekspertai spėlioja, ką galėtų reikšti grasinimas surengti naujovišką branduolinį bandymą. Gali būti, kad tai iš urano, o ne plutonio padarytas įtaisas arba branduolinė galvutė, kurią mokslininkams po ilgų nesėkmingų mėginimų pavyko sumažinti tiek, kad tilptų balistinėje raketoje.
