Kaip BNS sakė komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, į posėdį tarpinstituciniam pasitarimui ketinama kviesti Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, kabelinių televizijų atstovus. Posėdis numatytas balandžio 30 dieną.
Anot E.Vaitekūno, būtinybė pasitarti su teisėsaugos pareigūnais iškilo dėl to, kad LRTK gali taikyti tik ribotas sankcijas įstatymus pažeidinėjančioms televizijoms. Taip pat bus aptarta, kokių teisinių priemonių galima imtis dėl Lietuvos jurisdikcijai nepriklausančio retransliuotojo „Viasat“, kuris net ir uždraudus kai kurių kanalų laidų retransliavimą Lietuvoje, toliau tai daro. Šią savaitę šios problemos su LRTK taip pat buvo aptartos ir bendrame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Informacinės visuomenės plėtros komitetų posėdyje.
„Kiek diskutavome komitetuose Seime, matėsi, kad nelabai susikalbame – kai kurios institucijos mano, kad komisija pati turi labai daug visokių teisių. Bet retransliuotojų, kurie neturi su komisija licencijų sutarčių, mes negalime bausti. Tai yra problema, todėl reikia pasitarti, pasikeisti nuomonėmis, kaip teisiškai vertinti tą situaciją“, – sakė E.Vaitekūnas.
Retransliuotojų, kurie neturi su komisija licencijų sutarčių, mes negalime bausti
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys BNS sakė, kad kitą savaitę bus kreipiamasi į Vyriausybę dėl darbo grupės, turinčios parengti reikiamas įstatymų pataisas problemoms spręsti, sudarymo.
„Esminis siūlymas – Vyriausybei sudaryti tarpžinybinę darbo grupę Visuomenės informavimo, o prireikus – ir Ryšių reguliavimo įstatymų pakeitimams parengti“, – sakė M.Bastys.
Atsižvelgiant į situaciją dėl „Visatat“, darbo grupei, anot parlamentaro, būs siūloma pavesti užduotį suvienodinti priežiūrą ir sankcijas visiems, ne tik Lietuvoje registruotiems retransliuotojams, kurie teikia savo paslaugas Lietuvoje. Taip pat būs siūloma numatyti atsakomybės griežtinimą už draudžiamos informacijos skleidimą. Seimo atstovai pageidautų, kad darbo grupė kreiptųsi į LRT televiziją, kad ši apsvarstytų galimybę rengti daugiau laidų tautinėms mažumoms, taip pat kad būtų pritarta iniciatyvai steigti bendrą trijų Baltijos valstybių bendrą kanalą rusų kalba.
Vilniaus apygardos administracinis teismas balandžio 7-ąją patenkino LRTK prašymą riboti kanalo „RTR Planeta“ ne Europos Sąjungoje (ES) pagamintų laidų transliacijas trims mėnesiams. Kovo 21 dieną teismas taip pat patenkino analogišką komisijos prašymą dėl kanalo „NTV Mir Lithuania“ retransliacijų. „Viasat“ iki šiol nėra nutraukusi minėtų televizijų retransliavimo. LRTK dėl „Viasat“ veiksmų balandžio 9 dieną kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą. Kaip BNS informavo prokuratūros atstovai, šiuo metu prokurorai dar susipažįsta su pateikta medžiaga.
Televizijų apribojimai motyvuojami tuo, kad per laidas buvo kurstomas smurtas, teisinama karinė intervencija, buvo pateikiama tendencija informacija.
