Pasak D.Mockūno, visuomenė gali būti rami, nes nuslėpti pasirengimą tam tikriems veiksmams kitoje valstybėje yra neįmanoma.
„Jeigu reikia įvykdyti operaciją, pajėgas reikia aprūpinti. Jeigu tai vyksta prisidengiant pratybomis prie pat sienos, reikia juos aprūpinti šaudmenimis, o pratybose šaudmenys neišduodami. Pradedant konfliktą ar provokaciją prieš NATO valstybę, būtų imtasi civilinės saugos priemonių. Yra ištisos sistemos, išbandytos ir jos veikia, problema yra laiku sureaguoti, o tai – politinių sprendimų klausimas. Tačiau netikėtumo faktorius čia neįmanomas“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovas.
Pradedant konfliktą ar provokaciją prieš NATO valstybę, būtų imtasi civilinės saugos priemonių. Yra ištisos sistemos, išbandytos ir jos veikia, problema yra laiku sureaguoti, o tai – politinių sprendimų klausimas. Tačiau netikėtumo faktorius čia neįmanomas.
Kitas stereotipas, pasak jo, kad NATO mūsų negintų. Tačiau tokie būgštavimai taip pat laužti iš piršto.
„Yra sutartys su Aljansu. Ir visi supranta, kad jeigu NATO negintų savo šalies, Aljansas griūtų, griūtų visa vidaus ir išorės Europos saugumo sistema. To tikriausiai niekas nenorėtų. Sugriuvus sistemai šalys pasilieka viena prieš vieną su didžiaisiais žaidėjais saugumo politikoje. Jigu taip nutiktų, jei NATO vėluotų, ar politiniai sprendimai, mus gintų koalicija“, – sakė jis.
D.Mockūnas pabrėžė, kad NATO turi parengęs planus įvairiausiems atvejams, apgalvoti net tokie atvejai, jeigu vėluotų politiniai sprendimai, be to, vyksta nuolatinės konsultacijos dėl mūsų regiono saugumo.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sakė, kad įvykiai Ukrainoje mus verčia permąstyti, ką esame padarę ir ko nepadarėme, kad pilietinė gynyba būtų koordinuota, turėtumėme sisteminį požiūrį: „Ne visi reikalingi įstatymai priimti, kad turėtumėme labiau organizuotą pilietinę gynybą.“
M.Nefas: optimistų valstybę sunkiau palaužti, nei pesimistų
Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys Mindaugas Nefas sakė, kad vyrauja stereotipinis požiūris, jog šalį turi apginti kariuomenė.
Mes esame laisvų žmonių organizacija, nes ateiname čia savo noru, niekieno neverčiami, nieko materialaus negaunami. Mes gauname jausmą, kad galime prisidėti prie saugumo užtikrinimo, – sakė M.Nefas.
„Kariuomenė yra ledkalnio smaigalys, ji negali ginti krašto be visuomenės paramos ir pagalbos. Užpuolimo atveju yra du ginklai – kariuomenė ir visuomenė, trečio ginklo nėra“, – pabrėžė jis.
Pasak M.Nefo, Šaulių sąjunga yra unikali platforma, kuri iki galo Lietuvoje neišnaudojama.
Pasak jo, daug kas mano, kad įstojus į sąjungą gaus ginklą ir lakstys po miškus. „Nėra taip, sąjungoje kiekvienas gali rasti savo vietą. Žmogus turi žinoti, kaip gali prisidėti prie valstybės gynimo, ne tik su ginklu. Protas – esminis ginklas. Valstybės pareigūnai anksčiau suprato, kad nevalia laukti, kada kariuomenė juos apgins. Jie suprato, kad reikia mokėti valdyti ginklą ir mokėti apsiginti“, – pabrėžė jis.
Pasak Šaulių sąjungos atstovo, šalies gynybai svarbu ir socialinės atskirties mažinimas.
„Gali pasirodyti juokinga, bet taip pat – ir optimizmo skatinimas. Teigiamai nusiteikusi visuomenė sunkiau palaužiama, nei pesimistų. Reikia rengtis visuomet atremti priešo puolimą, modeliuoti situaciją į ateitį, o ne iškilus pavojui svarstyti, ką reikėtų daryti. Mes esame laisvų žmonių organizacija, nes ateiname čia savo noru, niekieno neverčiami, nieko materialaus negaunami. Mes gauname jausmą, kad galime prisidėti prie saugumo užtikrinimo“, – sakė jis.
A.Navys: pagrindinis propagandos įrankis – televizija
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų karininkas Aurimas Navys sakė, kad informacija yra ginklas.
Šiuo metu, anot jo, vienoda reikšmė teikiama informacinei įtakai ir ginklui.
„Propaganda siekiama įtvirtinti savo galią, palaužti valią priešintis, kuri laiko valstybės pamatus. Visuomenė ir kariuomenė yra tas pats“, – pabrėžė jis.
A.Navys priminė, kad pernai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parengė nują Nacionalinio saugumo koncepciją, kurioje įtvirtino minkštosios galios įtaką. „Iki koncepcijos įgyvendinimo daug laiko nereikėjo. Mes turime reikalą, kaip sakė prezidentė, ne su Rusija, bet su V.Putino Rusija“, – pabrėžė jis.
Šiuo metu, anot jo, vienoda reikšmė teikiama informacinei įtakai ir ginklui.
A.Navio teigimu, pagrindinis propagandos įrankis yra televizija, kurios pasiekiamumas siekia 97 proc., ketvirtadalis transliacijų – Rusijos televizijos, dalies jų programos transliuojamos rusiškai.
„Kai žmogus išmoksta svetimą kalbą, jis perima mstymą ta kalba, kuria mokosi. Mūsų uždavinys – šviesti visuomenę, kuri bus kariuomenė, kuri kariaus“, – pabrėžė jis.
Pasak A. Navio, Rusija informacinėje erdvėje kuria „legitimumą Lukašenkai atiduoti Vilniaus kraštą“.
„Tai dalis Rusijos propagandinės linijos, kuri iš esmės neigia Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę kaip Lietuvos valstybingumo dalį. Rusija tvirtina, kad „litvinai“ iš tiesų buvo baltarusiai“, – sakė jis.
