-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2014 04 18

Iš kur atsirado pasninko tradicija?

Etnologė Gražina Kadžytė priminė, kad kiaušinius dažyti reikia Didžiojo šeštadienio metu. Nors tiesą sakant, tie, kurie didelę šeimą ir nori gražių margučių, gali šį procesą atlikti ir Didįjį penktadienį: ypač, jei norima kiaušinius skutinėti, dažyti su vašku. Tai, pasak etnologės, gana ilgas procesas.
Riešutai ir džiovinti vaisiai
Riešutai ir džiovinti vaisiai / Fotolia nuotr.

„Didysis penktadienis mūsų tradicijose, visi sako, kad tai didžiausias pasninkas.  Taip pat yra sakoma, kad Didžiojo penktadienio metu, jei nėra reikalo, negalima valkiotis, šlaistinėtis. Reikia susikaupti, būti namuose“, – senųjų tradicijų reikalavimą priminė pašnekovė.

Bažnyčios istorikas Liudas Jovaiša pasakojo, kad jau pati pirmojo krikščionių bendruomenė minėjo Didįjį penktadienį. Pašnekovo teigimu, mitybos tradicijos buvo pritaikytos būtent šiam liturginiam kalendoriui.

Didžiojo penktadienio metu, jei nėra reikalo, negalima valkiotis, šlaistinėtis. Reikia susikaupti, būti namuose.

„Buvo pradėta minėti ne tiek liūdna, rūsti, bet gal labiau dramatiška ir kartu šviesi diena. Tai yra Dievo meilės žmonijai parodymas. Pasninkas, viena vertus, yra rūstus, tradiciškai griežtas, bet, kita vertus, Šventajame rašte parašyta: „Kai pasninkauji, neatrodyk nepaniuręs, neafišuok to.“ Vidinis pasninkas neturi virsti išoriniu liūdnumu ar rūstumu“, – aiškino L.Jovaiša.

Bažnyčios istorikas pripažįsta, kad visgi šios tradicijos šaknų galima rasti ir judaizmo kultūroje.

„Žmonija savo istorijos pradžioje neturėjo tokių kalnų maisto, kad galėtų sau leisti šlamšti, kiek tik nori. Būdavo laikas, kada žmonės turi maisto, ir būdavo laikas, kada neturi. Visose senosiose religijose, netgi pagoniškosiose, buvo pasninkas“, – pridūrė G.Kadžytė.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Gražina Kadžytė
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Gražina Kadžytė

Etnologė svarstė, kad pasninko kultūra gali būti susijusi ir su žemdirbiais. Būtent žiemos pabaiga – pavasario pradžia jiems būdavo sunkiausias metas, kuomet trūkdavo maisto. Kad žmonės nebūtų nuskriausti, galimai, buvo sugalvotas pasninkas.

„Nėra maisto? Padarykime tai sakraliu laiku. Žmogus kitaip priims šį reiškinį. Jis negalvos, kad jis varguolis. Tai galima pavadinti taupymo ir dvasinio ugdymo politika“, – apie senolių išmintį kalbėjo etnologė.

„Giliausia pasninko prasmė – atsisakyti to, prie ko esi prisirišęs“, – pridūrė L.Jovaiša.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius